Aprašymas
Euphorbia tirucalli (sukulentinė lazdelinė Karpažolė, Euforbija, Pencil plant) – gaivus žalias, sukulentinis augalas sultingais lazdelės pavidalo stiebeliais, „kaktusas-pieštukas”. Kambarinis augalas.
Priklauso Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimai. Euphorbia tirucalli kilusi iš atogrąžų ir Pietų Afrikos, taip pat paplitusi nuo Indijos rytinės dalies iki Indonezijos, buvo introdukuota daugelyje kitų atogrąžų regionų, tokių kaip Brazilija, Indija, Vietnamas, Filipinai ir Gana. Ji auga sausose vietose, ypač savanose, dažnai naudojama galvijams šerti arba auginama kaip gyvatvorė.
Išsiskiria tarpe kitų augalų savo storomis, sultingomis, lygiomis, švelniomis belapėmis pieštuko storumo šakelėmis. Gamtoje „Pieštukų medis”auga kaip krūmas arba mažas medis, užauga iki 7 metrų aukščio.
Šis „belapis” augalas keistas tiek savo išvaizdos, tiek botanikos požiūriu. Beveik visus metus jo žalios šakos yra plikos, mažučiai lapeliai atsiranda tik pavasarį ir išbūna labai trumpą laiką. Augalas gali augti ir be jų, nes žali stiebai patys vykdo fotosintezę, būtent jie gamina augalui maisto medžiagas. Kaip ir visos karpažolės Euphorbia tirucalli gamina baltą nuodingą lateksą, „pieną”, kuris pradeda tekėti tik prapjovus ar kitaip pažeidus augalo šakeles.
Vazonėlio skersmuo 10-14 cm, augalo aukštis 30-40 cm. Aukštis matuojamas kartu su vazonėliu.
Visiškai nelepus sukulentinis augalas, kaip ir dauguma karpažolių, nesukels jums rūpesčių auginant. Ypač gerai ištveria vandens stygių. Euforbijos geriau nelaikyti tiesioginėje saulėje arba stebėkite, kad nenudegtų. Šviesos reikia daug, tuomet augalas augs kompaktiškai gražiai.
Žemė turi būti sausoka, vidutiniškai drėgna, nemėgsta užmirkimo, perlaistymo ir stovinčio vandens, kaip ir dauguma augalų. Svarbu ypač geras drenažas ir vandens nutekėjimas, kad stori sultingi stiebai nepradėtų pūti. Vandens perteklius tokiems augalams yra pražūtingas, nes evoliuciškai sukulentiniai augalai yra prisitaikę vandens trūkumui.
Sukulentai – tai augalai, prisitaikę augti pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, kai trūksta drėgmės, kai pastovios aukštos temperatūros ir kepina saulė. Dažniausiai – tai dykvietės, smėlynai, dykumos ir kitos nepalankios augimvietės. Todėl sukulentinius augalus reikia auginti ypač skurdžioje vandeniui pralaidžioje dirvoje su geru drenažu. Laikyti ypač šviesioje, saulėtoje, šiltoje vietoje. tik tuomet augalas bus kompaktiškas ir gražus, įgaus jam būdingą išvaizdą. Tamsoje augalai tįsta ir deformuojasi.
Tręšti reikia retokai – kartą per mėnesį ar per du sukulentinių augalų trąšomis.
Atsargumo priemonės: augalo sultys (pienas) nuodingos ir erzinančios odą.
